Per pastaruosius penkerius metus metinis neaustinių audinių pramonės augimo tempas Indijoje išliko apie 15 %. Pramonės atstovai prognozuoja, kad ateinančiais metais Indija turėtų tapti dar vienu pasauliniu neaustinių audinių gamybos centru po Kinijos. Indijos vyriausybės analitikai teigia, kad iki 2018 m. pabaigos neaustinių audinių gamyba Indijoje pasieks 500 000 tonų, o susuktų neaustinių audinių gamyba sudarys apie 45 % visos produkcijos. Indijoje gyvena daug gyventojų, o neaustinių medžiagų paklausa yra didelė. Indijos vyriausybė deda daugiau pastangų, kad neaustinių audinių pramonė palaipsniui pereitų prie aukštos klasės gaminių, o daugybė tarptautinių kompanijų taip pat įsteigė gamyklas arba atliko patikrinimus Indijoje. Kokia dabartinė neaustinių gaminių rinkos padėtis Indijoje? Kokios yra būsimos plėtros tendencijos?
Žemas vartojimo lygis rodo rinkos potencialą
Indija, kaip ir Kinija, yra svarbi tekstilės ekonomika. Indijos tekstilės pramonėje neaustinių medžiagų pramonės rinkos dalis siekia 12 %. Tačiau neseniai atlikta apklausa rodo, kad šiuo metu Indijos gyventojų neaustinių medžiagų vartojimo lygis yra santykinai mažas ir yra daug erdvės tobulėjimui. Indijoje gyvena daug gyventojų, tačiau metinis neaustinių gaminių suvartojimas vienam gyventojui tesiekia 0,04 JAV dolerio, o bendras suvartojimo lygis vienam gyventojui Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra 7,5 JAV dolerio, Vakarų Europoje – 34,90 JAV dolerio, o Jungtinėse Valstijose – 42,20 JAV dolerio. Be to, žemos darbo jėgos kainos Indijoje taip pat yra priežastis, kodėl Vakarų įmonės optimistiškai vertina Indijos vartojimo potencialą. Remiantis Europos tarptautinės bandymų ir konsultavimo agentūros tyrimais, neaustinių gaminių vartojimo lygis Indijoje nuo 2014 iki 2018 m. padidės 20 %, daugiausia dėl didelio gimstamumo Indijoje, ypač moterų skaičiaus augimo, ir didžiulio vartojimo potencialo.
Iš kelių penkerių metų planų Indijoje matyti, kad neaustinių technologijų ir tekstilės pramonė tapo pagrindinėmis Indijos vystymosi sritimis. Indijos gynybos, saugos, sveikatos, kelių ir kitos infrastruktūros statybos taip pat suteiks didžiules verslo galimybes neaustinių medžiagų pramonei. Tačiau neaustinių medžiagų pramonės plėtra Indijoje taip pat susiduria su kliūtimis, tokiomis kaip kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, ekspertų konsultantų trūkumas, lėšų ir technologijų trūkumas.
Intensyvus lengvatinės politikos išleidimas, technologijų centras atlieka svarbias užduotis
Siekdama pritraukti daugiau investicijų, Indijos vyriausybė stengėsi didinti investicijas į vietinę neaustinių audinių pramonę.
Šiuo metu neaustinių audinių pramonės plėtra Indijoje tapo nacionalinio plėtros plano „2013–2017 m. Indijos techninės tekstilės ir neaustinių audinių pramonės plėtros planas“ dalimi. Skirtingai nuo kitų besivystančių šalių, Indijos vyriausybė skiria didelį dėmesį gaminių dizainui ir novatoriškiems neaustiniams gaminiams, o tai padeda didinti gaminių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Projekte taip pat planuojama iki 2020 m. investuoti daug lėšų į pramonės mokslinius tyrimus ir plėtrą.
Indijos vyriausybė pasisako už skirtingų specialiųjų ekonominių zonų steigimą šalies viduje, tikėdamasi pritraukti investuotojų į skirtingus subsektorius. Mondros rajonas Gudžarato valstijoje vakarų Indijoje ir pietinis Indijos regionas ėmėsi iniciatyvos steigdami neaustinių audinių gamybos ekonomines zonas. Šių dviejų specialiųjų zonų gyventojai specializuosis pramoninių tekstilės gaminių ir neaustinių audinių gamyboje ir gaus daug lengvatinių politikos krypčių, pavyzdžiui, vyriausybės mokesčių lengvatas.
Šiuo metu Indijos vyriausybė, įgyvendindama savo technologinę tekstilės technologijų programą, yra įsteigusi keturis pramoninės tekstilės kompetencijos centrus. Bendra šių centrų investicija per 3 metus siekia maždaug 22 mln. JAV dolerių. Keturios pagrindinės projekto statybos sritys yra neaustiniai audiniai, sportinė tekstilė, pramoninė tekstilė ir kompozicinės medžiagos. Kiekvienas centras gaus 5,44 mln. JAV dolerių finansavimą infrastruktūros statybai, talentų rėmimui ir stacionariai įrangai. DKTE Tekstilės ir inžinerijos tyrimų institutas, įsikūręs Jičer Grunge mieste, Indijoje, taip pat įkurs neaustinių audinių centrą.
Be to, Indijos vyriausybė išdavė specialias išmokas importuojamai įrangai, kad patenkintų vietinių neaustinių audinių įmonių poreikius. Pagal planą, specialių išmokų skyrimas turėtų paskatinti Indijos gamintojus iki šių metų pabaigos užbaigti technologinę modernizaciją. Pagal vyriausybės planą, padidinus neaustinių audinių gamybą šalies viduje, Indija turės galimybę pradėti eksportuoti produkciją į kaimynines rinkas, įskaitant Pakistaną, Bangladešą, Šri Lanką, Nepalą, Butaną, Mianmarą, Rytų Afriką ir kai kurias Artimųjų Rytų šalis, kurios visos pastaraisiais mėnesiais gerokai padidino neaustinių audinių paklausą.
Be vietinės gamybos padidėjimo, neaustinių audinių gaminių vartojimas ir eksportas Indijoje ateinančiais metais taip pat ženkliai išaugs. Didesnės disponuojamos pajamos prisideda prie kūdikių sauskelnių gamybos ir pardavimo.
Nuolat augant neaustinių medžiagų paklausai Indijoje, pasaulinės neaustinių medžiagų pramonės gigantai taip pat paskelbė planus didinti eksportą į Indijos rinką ir netgi planuoja lokalizuoti gamybą Indijoje. Daugelis neaustinių audinių gamintojų, įsikūrusių Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, taip pat eksportavo neaustinius audinius į Indiją, kad patenkintų augančią sanitarinių gaminių paklausą Indijoje.
Europos ir Amerikos įmonės entuziastingai stato gamyklas Indijoje
Nuo 2015 m. beveik 100 užsienio bendrovių nusprendė steigti neaustinių medžiagų gamybos gamyklas Indijoje, su didelėmisneaustinių medžiagų įmonėsEuropoje ir Amerikoje paprastai investuojama daug.
Amerikiečių bendrovė „Dech Joy“ per 2 metus pastatė beveik 8 vandens srovės gamybos linijas keliuose pietų Indijos miestuose, investavusi apie 90 mln. JAV dolerių. Bendrovės vadovas teigė, kad nuo 2015 m. pramoninių drėgnų servetėlių paklausa Indijoje smarkiai išaugo, o esami bendrovės gamybos pajėgumai nebepajėgia patenkinti pasikeitusios vietinės rinkos paklausos. Todėl nuspręsta plėsti gamybos pajėgumus.
Gerai žinomas vokiečių neaustinių gaminių gamintojas „Precot“ pietinėje Indijos Karnatakos valstijoje įkūrė neaustinių audinių gamybos projektą, kuriame daugiausia gaminami sveikatos priežiūros produktai. Naujojo „Precot“ skyriaus generalinis direktorius Ashokas teigė, kad tai kompleksinė gamykla, kurioje yra ne tik neaustinių audinių gamybos linijos ir apdailos mašinos, bet ir savarankiškas gaminių apdorojimas.
Amerikiečių bendrovė „Fiberweb“ Indijoje įkūrė „Terram“ įmonę, kurioje yra dvi gamybos linijos: geotekstilės ir spunbondo. Pasak rinkodaros eksperto Hamiltono iš „iberweb“, Indija daug investuoja į savo infrastruktūrą, siekdama paremti spartų ekonomikos vystymąsi, o geotekstilės ir geosintetikos rinka taps vis platesnė. „Užmezgėme bendradarbiavimą su kai kuriais vietos klientais Indijoje, o Indijos regionas tapo svarbia „Fiberweb“ plano plėsti užsienio rinkas dalimi. Be to, Indija suteikia patrauklią sąnaudų bazę, leidžiančią mums klientams tiekti aukštos kokybės medžiagas, kartu užtikrinant konkurencingas kainas“, – sakė Hamiltonas.
„Procter&Gamble“ planuoja įkurti neaustinių medžiagų gamybos liniją, skirtą specialiai Indijos rinkai ir gyventojams. „Procter&Gamble“ skaičiavimais, bendras Indijos gyventojų skaičius ateinančiais metais pasieks 1,4 milijardo, o tai sudarys sąlygas didesnei jos gaminių paklausai. Bendrovės vadovas teigė, kad Indijos rinkoje yra didelė neaustinių audinių paklausa, tačiau su tarpvalstybiniu žaliavų eksportu susijusios išlaidos ir nepatogumai užsienio finansuojamoms įmonėms yra šiek tiek nepatogūs. Gamyklų steigimas vietoje yra skirtas geriau aptarnauti klientus Indijos regione.
Vietinė Indijos bendrovė „Global Nonwoven Group“ Nasike pastatė kelias didelio masto verpimo ir lydymo gamybos linijas. Bendrovės atstovas spaudai teigė, kad dėl pastaraisiais metais gerokai padidėjusios vyriausybės paramos bendrovei ir kitiems pramonės gamintojams, jos investiciniai projektai gerokai išsiplėtė, todėl bendrovė taip pat svarstys naujus plėtros planus.
Įrašo laikas: 2024 m. kovo 4 d.