Neaustinis audinys – tai tekstilės rūšis, pagaminta sudėjus ilgus pluoštus, neturinti aiškios tekstilės krypties ir tekstūros, pasižyminti geru kvėpavimu, minkštumu ir tvirtumu. Tačiau pats neaustinis audinys neturi atsparumo vandeniui savybių ir reikalauja specialaus paviršiaus apdorojimo arba hidroizoliacinių medžiagų pridėjimo, kad būtų pagerintos jo atsparumo vandeniui savybės. Neaustinių audinių atsparumas vandeniui gali būti pasiektas įvairiais būdais.
Vandeniui atsparus apdorojimo metodas
Įprasti metodai apima dengimą, lydalo pūtimo dengimą ir karšto presavimo dengimą.
Dangos apdorojimas
Dengimas yra įprastas būdas pagerinti neaustinių audinių atsparumą vandeniui. Dengimo būdu ant neaustinio audinio paviršiaus galima suformuoti vandeniui atsparią plėvelę, suteikiančią jam tam tikrą vandeniui atsparią funkciją. Šis metodas paprastai naudoja dengimo medžiagas arba polimerų tirpalus, o dengimo medžiaga gali pasirinkti skirtingus polimerus arba chemines sudėtis, kad būtų pasiektas skirtingas vandeniui atsparus poveikis. Dengimo būdu galima užtikrinti patikimą atsparumą vandeniui, tačiau tai turės tam tikrą poveikį neaustinių audinių pralaidumui orui.
Lydyto pūtimo plėvelės danga
Lydymo būdu pūsta plėvelė yra dar vienas įprastas būdas pagerinti neaustinių audinių atsparumą vandeniui. Lydymo būdu pūsta danga – tai išlydytų polimerų dalelių purškimo ant neaustinio audinio per antgalį procesas, kad susidarytų dangos sluoksnis, kuris vėliau aušinamas, kad susidarytų ištisinė plėvelė. Šis metodas paprastai naudoja karšto lydymo klijus arba karšto lydymo polimerą kaip dangą, kuri pasižymi geromis atsparumo vandeniui savybėmis ir pralaidumu orui. Lydymo būdu pūsta plėvelė gali užtikrinti aukštą atsparumą vandeniui ir gerai sukimba su neaustinio audinio pluoštais, todėl ji mažiau linkusi atsisluoksniuoti.
Karšto presavimo plėvelės danga
Karšto presavimo laminavimas yra sudėtingas metodas, skirtas pagerinti neaustinių audinių atsparumą vandeniui. Karšto presavimo laminavimas – tai neaustinio audinio sujungimo su vandeniui atsparia membranine medžiaga karšto presavimo būdu procesas, užtikrinantis tvirtą sukibimą. Šiam metodui paprastai reikalinga aukšta temperatūra ir slėgis, kad būtų užtikrintas tvirtas membraninės medžiagos ir neaustinio audinio sukibimas. Šilumos izoliacinė plėvelė gali užtikrinti aukštą atsparumą vandeniui ir nėra lengvai veikiama išorinės aplinkos, tačiau ji gali turėti tam tikrą poveikį neaustinio audinio pralaidumui orui.
Hidroizoliacijos efektyvumą įtakojantys veiksniai
Neaustinės medžiagos atsparumą vandeniui galima pagerinti aukščiau aprašytais metodais, tačiau specifiniam poveikiui įtakos turi įvairūs veiksniai.
Pirma, neaustinių audinių žaliavos ir pluošto struktūra turės įtakos jų atsparumui vandeniui. Apskritai ilgesni pluoštai ir tankesnės struktūros tekstilės gaminiai pasižymi geresnėmis atsparumo vandeniui savybėmis.
Antra, dengimo medžiagos, plėvelių dengimo medžiagos ir lydalo purškimo bei karšto presavimo proceso parametrai taip pat turi įtakos atsparumui vandeniui, todėl būtina optimizuoti ir koreguoti šiuos veiksnius.
Be to, neaustinių audinių naudojimas ir aplinkos sąlygos taip pat gali turėti įtakos jų atsparumo vandeniui reikalavimams, o skirtingiems naudojimo būdams ir aplinkai gali reikėti skirtingo atsparumo vandeniui laipsnio.
Išvada
Apskritai neaustinių audinių atsparumą vandeniui galima pagerinti specialiai apdorojant paviršių arba pridedant hidroizoliacinių medžiagų. Dengimo apdorojimas, lydalo pūtimo plėvelės dengimas ir karšto presavimo plėvelės dengimas yra įprasti metodai, kuriais galima pasiekti skirtingą atsparumą vandeniui. Tačiau nustatant konkrečias atsparumo vandeniui savybes vis tiek reikia atsižvelgti į daugelio veiksnių, įskaitant pluošto struktūrą, vandeniui atsparias medžiagas, proceso parametrus, naudojimą ir aplinką, įtaką.
Įrašo laikas: 2024 m. rugpjūčio 19 d.